šventorystė

ךventorỹstė (hibr.) sf. (2) 1. CII303, B1014, N, [K], KŽ šventa relikvija. 2. KI704 nusiminimas, paniurimas. 3. asketizmas: Mokslas apie pakūtas, apie šventorỹstę KI95. Didis užsidegimas į stiprią šventorystę (asketizmą) Gmž. 4. KI554, L, Rtr, KŽ šventeiviškumas, veidmainiškas šventumas.